Sėdimo darbo pasekmės sveikatai: ką turėtume žinoti?

Šiuolaikinis gyvenimo tempas vis dažniau verčia žmones praleisti didžiąją dienos dalį sėdint – prie kompiuterio, susitikimuose ar važiuojant. Deja, nors toks darbo pobūdis atrodo nekenksmingas, ilgalaikis sėdėjimas daro didelę žalą mūsų sveikatai.

Atraminės sistemos silpnėjimas

Ilgas sėdėjimas neigiamai veikia atraminę raiščių ir raumenų sistemą. Kai kūnas ilgą laiką būna vienoje padėtyje, raumenys ir raiščiai negauna pakankamos apkrovos, todėl jų funkcija silpnėja. Tai gali lemti netaisyklingą laikyseną, raumenų disbalansą ir padidėjusį traumų pavojų.

Raumenų įtampa ir skausmas

Nuolatinė ta pati kūno padėtis skatina tam tikrų raumenų grupių įsitempimą – ypač kaklo, pečių ir apatinės nugaros srityje. Dažniausiai sėdimą darbą dirbantys žmonės skundžiasi viršutinių galūnių, pečių juostos ir juosmens skausmais. Be to, dėl ilgo sėdėjimo trumpėja užpakaliniai kaklo, šlaunų ir blauzdų raumenys, kas dar labiau riboja judesių laisvę ir lankstumą.

Kraujotakos sutrikimai ir pažinimo funkcijos

Ilgas sėdėjimas blogina kraujotaką – kraujas sunkiau pasiekia tam tikras kūno vietas, ypač smegenis. Dėl to gali pablogėti pažintinės funkcijos, sumažėti dėmesys, atmintis ir darbingumas. Be to, sutrikusi kraujotaka didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Regėjimo problemos

Dirbant prie kompiuterio ilgą laiką, neišvengiamos akių problemos – jos sausėja, parausta, atsiranda diskomforto jausmas. Net ir naudojant apsauginius akinius ar drėkinamuosius lašus, nuovargis akyse po kelių valandų prie ekrano jaučiamas daugeliui.

Sėdėjimas – daugiau nei 80 % darbo laiko

Tyrimai rodo, kad biuro darbuotojai sėdi daugiau nei 80 % darbo laiko. Net jei žmogus stengiasi sėdėti taisyklingai, kūnas ilgainiui pavargsta – tai neišvengiama. Be reguliaraus judėjimo, net ir ergonomiškiausia kėdė ar stalas negali visiškai apsaugoti nuo neigiamo poveikio sveikatai.

Ką daryti?

Gera žinia ta, kad šių pasekmių galima išvengti arba jas sumažinti. Svarbiausias būdas – reguliarus fizinis aktyvumas. Net trumpi pertraukų metu atliekami pratimai, pasivaikščiojimai ar tempimo pratimai gali pagerinti kraujotaką, sumažinti raumenų įtampą ir padėti išvengti lėtinių skausmų.

Rekomendacijos:

• Kas 30–60 minučių atsistoti ir pajudėti bent 5 minutėms.

• Į darbo rutiną įtraukti tempimo pratimus.

• Naudoti stovimą darbo stalą ar balansinį kamuolį vietoj kėdės.

• Reguliariai mankštintis – bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę.

• Nepamiršti akių – daryti 20–20–20 taisyklės pertraukėles (kas 20 min. 20 sek. žiūrėti į 20 pėdų (apie 6 m) atstumą).

Sėdimas darbas – neišvengiamybė daugeliui, tačiau žinodami jo keliamas grėsmes, galime imtis veiksmų ir apsaugoti savo sveikatą. Maži, bet nuoseklūs įpročiai gali turėti didelį teigiamą poveikį tiek fizinei, tiek psichinei savijautai.