Nelaimingi atsitikimai darbe 2025 m.: sąmoningumo ir nuolatinių mokymų svarba

Nelaimingi atsitikimai darbe išlieka viena aktualiausių darbuotojų saugos ir sveikatos problemų Lietuvoje. Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, kasmet užregistruojama keli šimtai nelaimingų atsitikimų darbe, iš kurių dalis baigiasi sunkiu sveikatos sutrikdymu ar net mirtimi. 

Valstybinėje darbo inspekcijoje per 2025 m. I–III ketvirčius gauta:

• 91 pranešimas apie sunkius nelaimingus atsitikimus darbe,

• 12 pranešimų apie mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe,

• Be to, eismo įvykių darbe metu žuvo 4 darbuotojai ir dar 6 buvo sunkiai sužaloti

Palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius sumažėjo 8 %, o sunkių – 4 %. Tai rodo, kad nors bendra situacija gerėja, nelaimių darbe vis dar įvyksta pernelyg daug.

Kur įvyksta daugiausia nelaimių?

Pagal Valstybinėje darbo inspekcijos duomenis, didžiausias nelaimingų atsitikimų skaičius fiksuotas šiuose sektoriuose:

• Statybos – 4 mirtini ir 24 sunkūs atvejai;

• Transporto ir saugojimo – 1 mirtinas ir 20 sunkių;

• Apdirbamosios pramonės – 17 sunkių;

• Žemės ūkio – 3 mirtini ir 2 sunkūs;

• Miškininkystės – 2 mirtini ir 1 sunkus;

• Sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 1 mirtinas ir 4 sunkūs

Šie sektoriai išlieka pavojingiausi, nes juose vyrauja fiziniai, aukštyje ar su technika atliekami darbai.

Dažniausios nelaimių priežastys

Nelaimingų atsitikimų pobūdis kasmet išlieka panašus. 2025 m. dažniausiai pasitaikė:

• Nukritimai iš aukščio – 3 mirtini ir 34 sunkūs atvejai;

• Traumos dirbant su krautuvais, mechanizmais ar įrenginiais – 5 mirtini ir keli sunkūs atvejai;

• Prispaudimai, paslydimai ir griuvimai – 23 sunkūs atvejai;

• Sužalojimai nuo krentančių daiktų ar žemių – 1 mirtinas ir 8 sunkūs atvejai

Dažniausiai nelaimes lemia netinkamas darbų organizavimas, nepakankama saugos kontrolė, profesinės rizikos neįvertinimas bei darbuotojų saugos taisyklių nesilaikymas.

Rementis Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis (VDI ) 2025 m. žuvo 2 neblaivūs darbuotojai, o dar 2 buvo sunkiai sužaloti – tai primena apie būtinybę laikytis drausmės ir atsakomybės darbe.

Sąmoningumo ir mokymų svarba

Saugos kultūra organizacijose prasideda nuo sąmoningumo – supratimo, kad taisyklės nėra formalumas, o būtina sąlyga išsaugoti sveikatą ir gyvybę.

Reguliarūs mokymai, instruktavimai ir kvalifikacijos kėlimas padeda darbuotojams išlikti budriems ir gebėti atpažinti rizikas. Ypatingai svarbu, kad mokymai nebūtų monotoniški – instruktavimų variacijų keitimas (pvz., interaktyvios simuliacijos, praktinės pratybos, vizualinės priemonės, virtuali realybė) ženkliai padidina darbuotojų įsitraukimą ir žinių pritaikomumą realiose situacijose.

Nors 2025 m. nelaimingų atsitikimų darbe skaičius šiek tiek sumažėjo, pagrindinės jų priežastys išlieka tos pačios – žmogiškasis faktorius ir organizacinių priemonių trūkumas.
Siekiant mažinti nelaimių skaičių, svarbiausia:

• Nuolat kelti darbuotojų sąmoningumą ir atsakomybę už savo bei kolegų saugumą;
• Užtikrinti reguliarius, įvairius ir įtraukius mokymus;
• Stiprinti vidinę saugos kontrolę ir rizikos vertinimo procesus.

Tik nuosekliai diegdami saugos kultūrą ir investuodami į žmones galime užtikrinti, kad darbas Lietuvoje būtų ne tik produktyvus, bet ir saugus.